kada zmogus buna laimingas?

Kai myli kitus zmones.

Paviršutiniškai žvelgiant klausimas nėra sunkus. Bet gilenia samprata bei teorija žvelgiant, gana sunkus klausimas, sąkyčiau netgi retorinis. Naiviai atsakysiu: pesimistas jaučiasi laimingas tada, kada tampa optimistu, pastarasis nelaimingu jaučiasi tuomet, kada tampama pesimistu. Čia jumoro konstekte. Giliau suvokiant, kas yra laimė ? Didžioji dalis žmonių jaučiasi laimingi kuomet yra finansiškai gerai apsirupinę, turi šeimą, palikuonis, yra sveiki ir laimingi. Bet giliau žvelgiant į laimės pojučius, asmenybė staigiai gali tapt nebelaiminga jei nors vienas minėtų faktorių yra prarandamas. Materijos teikiami malonumai yra apgaulingi. Žmogus ar ankščiau ar vėliau vistiek tą laimės pojutį praras. Žmogus negali būt laimigas, kol jo siela yra nelaiminga. Tiktais dvasiškai užgrudinta asmenybė gali būt laiminga. Nes laimės pojūčius ji jaučia būdama akla, beturtė, bei vieniša. Joks praradimas jai šito jausmo niekada neatims.

Apie palaiminta busena

Nezinau, gal daugelis ilgalaikes laimes busenos neturi, taciau manau yra zmoniu kurie ja turi. Juk yra tokiu zmoniu, jam sekasi ar nesiseka jie visada laimingi. Buna, kad net mirdamas sypsosi. Manau, kad ir man ta laimes busena kuo toliau tuo geriau sekasi pasiekti. Norisi tiketi ir reikia tiketi, kad ta busena nepaliks ateiti, taciau kaip tu sakai ateities niekas nezino. Belieka tik tiketi, klausyti sazines balso, laikytis gyvenimo patvirtintu taisykliu ir buti laimingam kol turi toki jausma.

Neturiu didelių turtų, neturiu garbingo posto, tačiau esu jaunas, sveikas, turiu gerų draugų ir esu laimingas, o toliau, kaip Dievas duos.